Poem
Sigitas Parulskis
BIBLIOTEKA
DE BIBLIOTHEEK
Ik zat in de leeszaal van de bibliotheek, grote zaal,aan een reusachtige tafel, geheel alleen,
mijn overvolle hersenpan bedwelmd door
honderd jaar opgeslagen informatie
ik werd duizelig en het leek of zelfs de lange schaduwen
van de stoelleuningen tegelijk met mij
duizelden en vielen
Later, al tegen de avond, kwam hij op mij af
Een in het zwart geklede, nooit eerder geziene man
Hij zei zakenman te zijn, hij brouwde een beetje
bij de uitspraak van de ‘r’
Hij bood mij een horloge uit 1908 te koop aan, mijnheer, zei
de man, het zal u niet berouwen
Deze vergulde ‘Solo’ zakhorloges met ketting –
zijn de allerbeste keuze
van dit jaar, elk van uw minuten
zal goud waard zijn, en o
ook ik, mijnheer – bij deze
woorden werd de stem van de man
pathetisch – zal iets ter herinnering hebben,
als ze mij, een niet meer zo jonge
vader van drie kinderen, in 1943, naakt,
zelfs zonder zakje voor een horloge de gaskamer injagen.
© Vertaling: 2009, Jan Sleumer en Arlette Schellenbach
BIBLIOTEKA
Sėdėjau bibliotekos skaitykloj, didelėj salėjprie milžiniško stalo, visiškai vienas, mano
kaukolės taurė buvo sklidina
šimtą metų išlaikyto informacijos
vyno, svaigau ir atrodė, kartu su manim
svaigsta netgi ilgi šešėliai, krentantys nuo kėdžių
atkalčių
Vėliau, jau į pavakarę prie manęs priėjo niekad
Anksčiau nematytas vyras juodais drabužiais
Pasisakė esąs prekiautojas, truputį greblavo
tardamas raidę „r“
Siūlė pirkti laikrodį, 1908 metų gamybos, pone, sakė
vyras, nesigailėsit
„Solo“ kišeniniai paauksuoti laikrodžiai su grandinėle –
pats geriausias
šių metų pasirinkimas, kiekviena jūsų minutė
bus aukso vertės, o
ir aš, pone, – tariant
šiuos žodžius vyriškio balse pasigirdo
patetiškos gaidelės, – turėsiu
ką atsiminti, kai
1943 metais mane, pagyvenusį trijų vaikų
tėvą, nuogą, be
jokios kišenėlės
kišeniniam laikrodžiui, varys į dujų kamerą
Poems
Poems of Sigitas Parulskis
Close
BIBLIOTEKA
Sėdėjau bibliotekos skaitykloj, didelėj salėjprie milžiniško stalo, visiškai vienas, mano
kaukolės taurė buvo sklidina
šimtą metų išlaikyto informacijos
vyno, svaigau ir atrodė, kartu su manim
svaigsta netgi ilgi šešėliai, krentantys nuo kėdžių
atkalčių
Vėliau, jau į pavakarę prie manęs priėjo niekad
Anksčiau nematytas vyras juodais drabužiais
Pasisakė esąs prekiautojas, truputį greblavo
tardamas raidę „r“
Siūlė pirkti laikrodį, 1908 metų gamybos, pone, sakė
vyras, nesigailėsit
„Solo“ kišeniniai paauksuoti laikrodžiai su grandinėle –
pats geriausias
šių metų pasirinkimas, kiekviena jūsų minutė
bus aukso vertės, o
ir aš, pone, – tariant
šiuos žodžius vyriškio balse pasigirdo
patetiškos gaidelės, – turėsiu
ką atsiminti, kai
1943 metais mane, pagyvenusį trijų vaikų
tėvą, nuogą, be
jokios kišenėlės
kišeniniam laikrodžiui, varys į dujų kamerą
BIBLIOTEKA
Sponsors
Partners
LantarenVenster – Verhalenhuis Belvédère